Į
Polekėlę dviračiu 2006.10.21.
Maršrutas: Šiauliai -
Rėkyva Einoraičiai Tyruliai Polekėlė Dvarninkai Rėkyva Šiauliai.
Apie 50 km.
11:30 val. startas. Kaip visada, sočiai
išsimiegojęs ir įsitikinęs, kad bus geras oras ir nebus stipraus vėjo (svarbus
faktorius), verkiantį anūką (šuniuką) su bobute (neverkianti J) palikęs namuose , pajudėjau. Prie posūkio į
Rėkyvos pliažą, medinė skulptūra su užrašu: žmogus ir gamta yra neišskiriama
visuma, tai Australijos gamtosaugininko, keliautojo, alpinisto Olego Truchano,
gimusio Šiauliuose (1923-1972) žodžiai paprasčiau nepasakysi, ale tai, kad
labai daug mūsų to nesupranta
Taigi, iki valiai prisikvėpavęs automobilinio
oro, atsiprašau dujų, kiek ilgiau nei po valandos, pasiekiau Einoraičius. Už
nepilnų 2 km. Suku į kairę, į neplatų, minkštą, laukų - miško keliuką, kur
pasitinka užrašas: Tyrulių botaninis-zoologinis draustinis. Neužilgo
privažiuoju tiltą per Šimšos upelį. Upelis siaurutis, dabar mirtinai
prižėlęs, bet žavi natūraliu savo
grožiu
kaži, kaip pavasarį?
Kelias per Dukto mišką neprailgo. Besigrožėdamas
natūraliomis pelkėmis ir durpynais, žemais berželiais, rudens spalvomis,
atvirais vandens plotais, besiklausydamas solidžių kranklių diskusijų ir tylos,
prieš pat Tyrulių mietelį privažiuoju kelio ženklą: apvalus, vidurys baltas,
kraštai raudoni..? Nusifotkinu, ir maždaug nujausdamas ką jis reiškia,
pagarbiai prasivarau dviratį J, tipo pėsčias..:-D
16:45 val. Tyruliai. Miestelis neįspūdingas, užtat
alus įspūdingas 0,5 ltr. kainuoja 1 Lt. ir tatai apturi 9,5 laipsnių
karščio (ne pagal Celsijų)
Pavažiavę nuo miestelio 1 km. vieškelyje sukame į
kairę ir tuoj pat rodyklė į dešinę Polekėlė.
Fotkinu bažnytėlę, rūpintojėlį, belaikantį senos
bažnyčios bokšto kryžių (kaldintas apie 1794 metus), varpinę, medinę skulptūrą
ir visą komplektą stambiu planu bažnytėlės teritorija sutvarkyta.
Čia pat, klevų parkelis, kurio glūdumoje visai
atsitiktinai pastebėjau (vienas pagrindinių kelionės tikslų) Polekėlės
mauzoliejinė koplytėlė (past. 1893 m.). Deja deja, ponai, koplytėlė atrodo
graudžiai statinys gražus, įdomus, bet dabartis jo liūdna L. Kažkas yra pasakęs, kad tauta neturi ateities
jei ji negerbia savo praeities (o gal kažkaip panašiai sakė, bet esmė aiški)
taigi taigi.
Na, bet yra ir gerų dalykų parduotuvės - barai 2
vnt., alus, kaip Tyruliuose, vartotojų, vidurį dienos sočiai
taigi,
pasiklausęs pardavėjos-barmenės ar galiu naudoti savo, atsivežtą maistą ir
gavęs patikinimą, kad galiu ir niekas jo gi neatims, perku žigulinio buteliuką
ir sėdu lauke pietauti. Pasistiprinęs ir pajudėjęs iš baro, pastebiu dar vieną
įdomų architektūrinį-istorinį akcentą tai yra didžiulis akmuo su užrašu:
Polekėlės tarybinis ūkis. Įkurtas 1956 m. pasirodo, mes bendraamžiai J.
14:45 val. pajudu iš Polekėlės šiaurės kryptimi ir
už 15 min. privažiavęs T formos sankryžą suku, į kairę. Pervažiavus
geležinkelio bėgius, privažiuoju platų vieškelį ir persiritęs per jį tiesiai,
leidžiuosi į pakalnę, kur tolumoje matosi tas pats Dukto miškas.
16:00 val. išvažiavus iš miško pasimato AB
Šiaulių malūnas pastatai, Rėkyvos elektrinės bokštas.
16:30 val. privažiuoju plentą į Šiaulius ties
Rėkyvos gyvenviete ir už poros valandų, jau namie.
Eugenijus Šiurkus trachalas
esiurkus@yahoo.com